Ūlos kraštas senovėje, 6 dalis
  • Post author:
  • Post category:Istorija

Skelbiame Panočių mokyklos istorijos mokytojo a.a. Vido Abromaičio „Merkio kraštas“ laikraštyje spausdintus tekstus apie Ūlos kraštą.

Ūlos kraštas senovėje – Didelių pokyčių metas.

Naujasis akmens amžius prasidėjo IV tūkstantmetyje prieš Kristų ir baigėsi II tūkstantmetyje prieš Kr. Šiam laikotarpiui būdingi labai svarbūs kiekybiniai ir kokybiniai pakitimai. Darbo įrankių skaičius išauga keleriopai, akmuo pjaustomas, gręžiamas, gludinimas, todėl neolitiniai dirbiniai, ypač kirviai, jau dailiai padaryti. Dar vienas labai svarbus momentas – keramikos (t.y. degto molio birbynių) atsiradimas.

Archeologai teigia, jog neolito pradžioje buvo labai palankios klimato sąlygos. Subręsta Nemuno kultūra, tačiau ji patiria ir svetimos kultūros įtaką, o tai leidžia teigti, kad neolite Ūlos krašte kurį laiką gyveno dabartinių estų ir suomių protėviai – finougrai. Moksliniame pasaulyje dar gana neseniai vyravo nuomonė, kad visoje Lietuvos teritorijoje jie gyvenę ilgą laiką ir tik vėliau buvę išstumti. Tokios versijos laikėsi žymus kalbininkas K.Būga, ir ji buvo visuotinai priimta.

Paskutiniais dešimtmečiais nuostatos dėl finougrų gerokai pasikeitė. Ir vėlgi didele dalimi dėl R.Rimantienės kasinėjimų ir radinių Dubičių apylinkėse.

Savo straipsnyje „Lietuvos akmens amžiaus šukinė puodų ornamentika ir finougrų klausimas“ ji įtikinamai įrodo, kad estų ir suomių tolimieji protėviai Ūlos krašte buvo įsikūrę tik atskiromis „salomis“. Tai buvo III tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje ir II pradžioje. O ką gi paliko finougrai mūsų krašte?

Šukinę – duobelinę keramiką, zombines kovines buožes ir tipiškus ietgalius. Tai archeologiškoji dalis. Tačiau R. Rimantienė 1962 m. Dubičiuose aptiko keramikos radinių, kurie yra ankstesni už finougriškuosius, ir tuo pačiu įrodė, kad ne finougrai buvo keramikos nešėjai. Kiti dirbiniai yra reti ir neleidžia susidaryti nuomonės, kad Ūlos krašte plačiai ir ilgai gyvenę finougrai.

Yra keletas lingvistinių tų genčių žmonių buvimo įrodymų. Pats Ūlos vardas yra finougriškos kilmės ir reiškia atvirą, laivuojamą upę. Suomių kalboje Kaataa reiškia lieti, o kaatarcha – apsemti daržą.

Panašu, kad šie žodžiai apibūdina Katros upės vardo kilmę. Finougriškos kilmės gali būti taip pat vandenvardžiai Matara ir Musteika (nors ši kiek toliau aprašomojo krašto), taip pat Karaviškių vietovė.

Maa suomiškai reiškia žemę, o tarha – daržą, musta – juoda, karja – galvijai. Taigi finougrų mūsų krašte tikrai būta, bet „…apie kokį nors kultūrinį – etninį finougrų klodą Lietuvos akmens amžiaus medžiagoje, tuo labiau apie senųjų, vietinių, priešvirvelinės keramikos gyventojų priskyrimą finougrų gentims negali būti nė kalbos“, – reziumavo R.Rimantienė minėtame straipsnyje.

Autorius a.a. Vidas Abromaitis, 1997 metai, laikraštis „Merkio kraštas“.