Ūlos kraštas senovėje, 12 dalis
  • Post author:
  • Post category:Istorija

Skelbiame Panočių mokyklos istorijos mokytojo a.a. Vido Abromaičio „Merkio kraštas“ laikraštyje spausdintus tekstus apie Ūlos kraštą.

Ūlos kraštas senovėje – Drevininkai išnyko kaip Troja?..

Ne viename žemėlapyje, vaizduojančiame XIV a. Lietuvą tarp Varėnos ir Eišiškių, yra pažymėti Drevininkai. Kitur jie netgi virtę Drevnikais. Teoriškai tokia gyvenvietė galėjo būti ir… pražūti. Visoje Lietuvoje tokių atvejų yra keliasdešimt. Su mūsiškiais Drevininkais taip neatsitiko. Šiais laikais niekur Lietuvoje nėra tokio ar bent panašaus pavadinimo. Ir vis dėlto.

82-ame aprašyme sakoma: „… iš ten iki Eišiškių, iki apleistos pilies, 1 mylia, iš čia vėl ateinama prie Versekos į senąjį kelią, į Drevininkų kaimą, iki kurio yra 3 mylios, nuo Drevininkų iki Perlojos 2,5 mylios.“ Paimkime bet kokį Lietuvos topografinį žemėlapį. Kuo smulkesnis, tuo geriau. Sujunkime liniuote Perloją ir Eišiškes. Beveik per vidurį, kiek arčiau Perlojos yra… Barčiai. Tik jie vieni atitinka 82 aprašymą.

Žinojau, kad Barčių kaimą įkūrė ateiviai iš Prūsijos – bartai. Vienas iš jų verslų buvo bartinė (drevinė) bitininkystė. Drevininkai ir bartininkai yra sinonimai, kaip nurodo Tarybinė lietuviškoji enciklopedija. Maždaug kaip ėglis ir kadagys. Taigi senoviniai Drevininkai yra nekas kita, kaip dabartiniai Barčiai. Beje, taip galėjo būti vadinamas ne visas kaimas, o jo dalis.

Ir dar pora pastabų. Prieš 100-150 metų šis kaimas bent jau dokumentuose buvo vadinamas Barteliais (kaip ir prie Merkio esantis kaimas Matuizų seniūnijoje). XIV a. kryžiuočių raštininkas kaimo pavadinimą užrašė su aiškiai dzūkiška intonacija, t.y. Draveniken.

Autorius a.a. Vidas Abromaitis, 1997 metai, laikraštis „Merkio kraštas“.