Ūlos kraštas senovėje, 11 dalis
  • Post author:
  • Post category:Istorija

Skelbiame Panočių mokyklos istorijos mokytojo a.a. Vido Abromaičio „Merkio kraštas“ laikraštyje spausdintus tekstus apie Ūlos kraštą.

Ūlos kraštas senovėje – Pirmieji vietovių paminėjimai.

Bet kurios gyvenvietės istorija prasideda nuo pirmojo jos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Ūlos krašto vietovės minimos nuo XIV a. pabaigos. Gal bus surasti dokumentai, kur jos minimos anksčiau? Tuomet bus pasendintos dešimtimi ar keliomis dešimtimis metų. Šiandien seniausias dokumentas yra „Kryžiuočių kelių aprašymai“, beje, išspausdinti leidinyje „Kraštas ir žmonės“.

82-ame aprašyme minimi Dubičiai: „Iš ten iki Vasyliškių 2 mylios per bjaurų mišką, čia galima sustoti ir gerai pamedžioti. Iš ten iki Dubičių 5 mylios gero kelio, ten yra miestas ir pilis“. Šį aprašymą galime datuoti 1385 metais, nes tiksli data nenurodoma, o jeigu būsime ypač atsargūs, tai 1402 m., nes tada padaryti paskutinieji įrašai. Tas pats pasakytina ir apie Kaniavą. Tokiu būdu abu kaimai 2002 galėtų švęsti 600 metų jubiliejų.

Apie tai, kad Dubičiuose būta pilies, jau aš kalbėjau ir anksčiau. Kiek abejonių kelia pašlovinimas miesto vardu. Aišku, kad tai turėjo būti nemažas miestelis.

Be „Kryžiuočių kelių aprašymų“, Dubičiai dar bent 2 kartus minimi XV a. pradžioje. Gal skaitytojas atleis už ilgoką citatą iš A.Kirkoro veikalo?

„Lietuviškoje dalyje trys ypač puikios vietovės. Tai Dubičiai, kur esama salos pilies griuvėsių, skalaujamų Pelesos ežero ir Katros upės vandenų. Dar tebėra išlikę pilies pamatai, pylimas ir gilus griovys bei požeminis kelias. Dubičiuose dažnai lankydavosi didysis kunigaikštis Vytautas. Žinomi du Dubičiuose pasirašyti jo raštai: vienas 1415 m. kovo 6 d. didžiajam magistrui Ebengardui dėl pasikeitimo belaisviais, kitas – 1421 m. liepos 25 d. dėl metų paliaubų su kryžiuočiais. Dubičiuose ilsisi žymaus lietuvių istoriko Teodoro Narbuto palaikai.“ Čia A.Kirkoras, žinoma, suklydo. Teodoras Narbutas palaidotas Nočioje, o Dubičiuose – jo sūnus Liudvikas.

79-ame aprašyme skaitome: „Nuo Versekos upės norint vykti kitais keliais, reikia sukti į Gardiną; keliu nori vesti Pavel iš Gardino. Pirma nakvynė už 2 mylių nuo Versekos, atėjus į karaliaus dvarą Kaniavą, pašaro užteks“.

Kaniavos dvaras buvo 4 km į šiaurės rytus nuo to pat pavadinimo kaimo; ten kur dabar yra Panočių vidurinė mokykla. Kaimas buvo išaugęs iki miestelio, o dabartinės mokyklos vietoje nuolat būdavo administraciniai centrai – valsčius, seniūnija arba valstybinis dvaras. Beje, ir viename iš V.Šukevičiaus planų – žemėlapių mokyklos vieta įvardinta kaip Koniawa. Senesnieji žmonės dar buvo linkę išskirti Didžiąją ir Mažąją Kaniavą. Beveik toje pat vietoje ir dabartinės Kaniavos seniūnijos centras. Taigi istoriškai visi galai kuo puikiausiai sueina.

XVI a. pradžioje pradedamas minėti dar vienas krašto bažnytkaimis – Nočia. Tiesa, jis iki pat XX a. neprilygo pagal svarbą Dubičiams ir Kaniavai, nors 1613 m. Lietuvos žemėlapyje pavaizduotos visos trys vietovės.

Autorius a.a. Vidas Abromaitis, 1997 metai, laikraštis „Merkio kraštas“.